header-photo

UOSTO ĮMONĖS – NT PLĖTOTOJŲ APSUPTYJE

Nekilnojamojo turto projektai spraudžiasi į Klaipėdos uostą, dėl to krovinių UAB „Bega“ detalusis planas atsidūrė teismuose.

Teisminiai ginčai dėl UAB „Bega“ detaliojo plano, kurį skundžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), šiandien prasideda Vilniaus apygardos teisme.

Daugiau nei prieš metus patvirtintas bendrovės detalusis planas užkliuvo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriui (LASKS) dėl galimų neatitikimų bendrajam miesto planui, galimos taršos pastačius terminalus.

Trečiaisiais asmenimis tapo šalia uosto teritorijos esančio naujos statybos daugiabučio gyventojai, jie baiminasi, kad jų būstas pateks į sanitarinę apsaugos zoną, o planuojami įmonės sandėliai užstos vaizdą į Kuršių marias. VTPSI prašo teismo naikinti sprendimą dėl detaliojo plano.

„Architektų, projektuotojų grupelė, turinti savų interesų, dėsto melagingus faktus, ir tai iškreipia visuomenės supratimą apie uosto veiklą, Lietuvos kaip tranzito valstybės vaizdą. Nekilnojamojo turto atstovų veržimasis į rezervines teritorijas yra viso uosto problema. O VTPSI, prieš kreipdamasi į teismą, net neatvyko į vietą, nematė, kad norėta gyvenamąjį namą statyti mūsų sanitarinėje zonoje. Mums šie procesai yra sunki moralinė našta“, – neabejoja, kad skundą teismas atmes, Aloyzas Kuzmarskis, UAB „Bega“ generalinis direktorius.

„Bega“ tvirtina, kad įmonės sanitarinė zona nėra išplėsta, o pavojingų krovinių nežadama krauti.

VTPSI vakar nerado laiko VŽ komentuoti skundo motyvų. Jei teismas stabdys detalųjį planą, gali įstrigti „Begos“ plėtros programa, pripažinta prioritetiniu uosto projektu. Anksčiau teismas nerado pagrindo taikyti laikinųjų detaliojo plano apribojimo priemonių.

NT tapo rakštimi

Per pastaruosius kelerius statybų klestėjimo metus ne vienas NT plėtotojas įkėlė koją į rezervinę uosto teritoriją arba šalia jos, sugebėjo pakeisti žemės paskirtį ir pradėti statybas. Atsiradus objektui greta uosto arba apsauginėje jo zonoje, imama reikšti pretenzijas dėl uosto veiklos.

„Svarbiausia, kad, prisidengus visuomenės vardu, bandoma veikti, jog šalia uosto būtų vykdomi NT projektai. Jei „Begos“ detalusis planas būtų sustabdytas, pasekmės plėtrai būtų neprognozuojamos, bet manau, nugalės sveikas protas“, – tvirtina Algirdas Kamarauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

Kad būtų apsisaugota nuo NT invazijos į uostą, planuojama parengti specialų planą, kuris nustatytų ribas tarp uosto ir miesto ir aiškias sanitarines zonas.

Prieš keletą metų Valstybės kontrolės auditoriai konstatavo, kad miesto bendrajame plane nenustačius uosto sanitarinės zonos ir dėl kitos netvarkos rezervinėse teritorijose gali pradėti strigti uosto plėtra.

 

“Verslo žinios”

2009 04 16

Grįžti į naujienų sąrašą