2014-AISIAIS „BEGOJE“ ŽENKLIAUSIAI AUGO ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ KROVA

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, prieš dvejus metus baigusi statyti universalų žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalą, 2014-aisiais pagaliau galėjo išnaudoti jį didesniu pajėgumu, - rašo dienraštis „Verslo žinios“.

Tokių galimybių atsirado Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai užbaigus akvatorijos gilinimo ir dugno tvirtinimo darbus prie dalies terminalo krantinių.

Pasiekus 14,5 m gylį prie šių krantinių galima priimti ir maksimaliai pakrauti „Panamax“ ir „Post Panamax“ tipo laivus.

Aloyzas Kuzmarskis, UAB „Bega“ generalinis direktorius, sako, kad, užtikrinus didesnį gylį prie krantinių ir pradėjus eksploatuoti terminalą, žemės ūkio krovinių apyvarta išaugo daugiau nei 70% ir pernai pasiekė beveik 1,5 mln. t.

Iš viso Klaipėdos uoste birius žemės ūkio produktus krauna 5 krovos bendrovės. „Begos“ dalis šiame uosto krovos segmente siekia apie 40%.

Rekordinė grūdų partija

Universalaus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalo pajėgumas išnaudojamas tiek eksportuojant lietuviškus grūdus, tiek pakraunant ir iškraunant kitus birius krovinius. Šį grūdų sezoną bendrovė kas savaitę priima „Panamax“ ar „Post Panamax“ tipo laivus ir į juos krauna maksimalias grūdų partijas. Praėjusį rugsėjį į laivą „Piera“ buvo pakrauta 74.000 t kviečių – tai didžiausia grūdų partija Klaipėdos uosto istorijoje.

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, yra pastebėjęs, kad dėl universalaus „Begos“ žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalo Klaipėdos uostas tampa ne tik konteinerių, bet ir birių krovinių paskirstymo centru (angl. hub).

Mat technologiškai terminalas pritaikytas tiek eksportui, tiek importui – vienu metu galima vykdyti krovą tiek iš laivų į sandėlius, geležinkelio vagonus ar autotransportą, tiek į laivus.

„Tokio modernaus terminalo, kuris pasižymėtų reversinėmis galimybėmis, neturi nė vienas Baltijos šalių uostas“, – pabrėžia p. Vaitkus.

Veikia kaip paskirstymo centras

Ponas Kuzmarskis nurodo, kad terminalo techninės galimybės leidžia teikti ne tik tradicinio krovinio perkrovimo iš laivų ar į juos paslaugas, bet ir veikti kaip krovinių paskirstymo tiek sausumos, tiek jūrų transportui centrui.

Prie „Begos“ krantinių priimami „Post Panamax“ tipo laivai, gabenantys didelius kiekius birių krovinių, kurie paskirstomi gavėjams tiek geležinkeliu ar autotransportu, tiek ir mažesniais laivais į kitus uostus.

Taip daugiausia iš Ukrainos atplukdoma pašarinių kultūrų, kurios per Klaipėdą keliauja į Europą. Pernai perkrauta apie 150.000 t tokių ukrainietiškų krovinių. Importinių krovinių sulaukiama ir iš Brazilijos, Argentinos. Iš ten daugiausia atplaukia laivų su sojos rupiniais, kurie per Klaipėdos uostą keliauja į Baltarusiją, Kazachstaną.

Vyksta ir atvirkštinis procesas – nedidelio tonažo laivais grūdai atgabenami iš Skandinavijos, jie kaupiami terminale iki didelio tonažo laivo partijos ir perkraunami į „Panamax“ ar „Post Panamax“ tipo laivą.

„Begos“ universalus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalas apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Lietuvos metų gaminys 2014“ aukso medaliu.

Nesustos investuoti

Didžiausią „Begos“ administruojamų krovinių dalį sudaro birios ir skystos trąšos, toliau rikiuojasi birūs žemės ūkio produktai, mineralinės medžiagos. Taip pat kraunami kiti birūs (kalcinuotoji soda, cementas) ir skysti (maistinis ir techninis aliejus) kroviniai.

Ponas Kuzmarskis užsimena, kad šiemet matoma naujų galimybių krovos apyvartą didinti ne tik kraunant dabartinius krovinius, bet ir pritraukiant naujų: „Tai būtų visai nauji kroviniai. Šiuo metu dėl jų vyksta derybos, todėl daugiau detalių atskleisti negaliu.“

Pašnekovas pabrėžia, kad šiemet planuojama tęsti uosto infrastruktūros ir plėtros programą, o jai įgyvendinti 2010–2020 m. numatyta 335 mln. Lt.

2010–2014 m. laikotarpiu jau investuota apie 110 mln. Lt. Pernai „Begos“ atliktų investicinių projektų vertė siekia 4,35 mln. Eur. Už juos buvo pastatyti du nauji skystų produktų rezervuarai, papildomas birių žemės ūkio produktų sandėlis, grūdų valymo ir džiovinimo technologinė įranga, įrengtas autotransporto logistikos centras.

Milda Ancevičė, „Verslo žinios“, 2015 01 07