header-photo
post-77

PREMJERAS ĮVERTINO KOMPANIJOS “BEGA” VYKDOMUS PLĖTROS PROJEKTUS

TERMINALAS. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ apsilankęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir jo komanda buvo supažindinti su kompanijos terminalų vystymo programa iki 2020 m. ir apžiūrėjo pirmąjį jau pabaigtą statyti šios programos objektą – Universalų žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalą, kurio pajėgumas – 2,5 mln. t birių krovinių per metus, o vienkartinio sandėliavimo talpa – 160 tūkst. kub. metrų.

Vizito Klaipėdoje metu uosto krovos kompanijoje „Bega“ apsilankęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius susipažino su vykdomais investiciniais uosto krovos komplekso plėtros projektais.

Prieš tai A. Kubilius „Begoje“ buvo lankęsis dar 2000 metais, todėl galėjo įvertinti, kaip per 12 metų neatpažįstamai pasikeitė kompanijos veidas. Šįkart Premjerui buvo pristatyta uosto infrastruktūros ir „Begos“ terminalų vystymo programa iki 2020 m.

Reikia gylio prie krantinių

Pasak KJKK „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, pagal šią programą, vien kompanija “Bega“ laikotarpiu nuo 2010 iki 2020 m. numato investuoti per 330 mln. litų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) investicijos į uosto infrastruktūrą įgyvendinant bendrus projektus sieks 156 mln. Lt.

Per dvejus su puse šios programos įgyvendinimo metų „Bega“ jau yra investavusi 83 mln. Lt ir užbaigusi pirmojo programos objekto – Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo – statybas.

KVJUD savo ruožtu šiuo metu baigia statyti pirsą (krantinės Nr. 66a-67a). Tam, kad terminalas galėtų veikti visu pajėgumu, dar būtina rekonstruoti krantines Nr. 67, 68 ir 66 bei išgilinti ne tik uosto kanalą, kas šiuo metu jau yra daroma, bet ir akvatoriją prie krantinių iki 14 metrų. Nes priešingu atveju laivai su didesne grimzle, nors ir galės atplaukti iki kompanijos „Bega“, negalės švartuotis prie krantinių, tad uosto gilinimui išleisti pinigai neduos laukiamo efekto.

PIRSAS. Premjeras A. Kubilius apžiūrėjo baigiamą statyti pirsą, ant kurio kompanija „Bega“ jau montuoja krovos įrangą ir technologijas.

Kuriamas krovinių paskirstymo centras

Pasak A. Kuzmarskio, nauji infrastruktūriniai parametrai reikalingi tam, kad „Bega“ galėtų vykdyti suplanuotas birių krovinių paskirstymo uosto funkcijas. T.y. priimti krovinį didelėmis partijomis - didžiausiais į Klaipėdos uostą galinčiais atplaukti 70-80 tūkst. tonų dedveito laivais, - krauti jį į mažesnius laivus ir tokiu būdu išskirstyti į kitus Rytų Baltijos uostus. Specialiai šiam projektui „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ buvo pastatyta 6 tūkst. t dedveito barža, kuri jau kursuoja tarp „Begos“ ir Rytų Baltijos uostų. Dar viena tokia barža baigiama statyti.

Toks paskirstymo centras ypač svarbus dabar, kai rinkoje trūksta geležinkelio vagonų, o „Begoje“ sukurtos naujos birios produkcijos importo ir eksporto galimybės leidžia išgabenti krovinį iš Klaipėdos į Lenkija, Rusijos Kaliningrado sritį, Latviją ir kt. - jūros keliu.

Investicijos turi „dirbti“

Kompanijai „Bega“ toliau įgyvendinant minėtą uosto komplekso plėtros programą iki 2020 metų, dar planuojamas žemės ūkio produktų terminalo išplėtimas, birių krovinių taravimo ir distribucijos terminalas, nauji pajėgumai birių trąšų, cemento ir kitų krovinių krovai. Visa tai leis padidinti „Begos“ krovos apimtis iki 9,5-10 mln. tonų 2020 metais.

Premjeras A. Kubilius pripažino, jog padarytos didelės kompanijos „Bega“ bei KVJUD investicijos ir kad pradėti  projektai privalo būti baigti, idant būtų galima priimti „Panamax“ tipo laivus tiek pakrovimui, tiek iškrovimui, nes tam ir yra gilinimas uosto kanalas iki 14,5 metro bei padarytos KVJUD investicijos į pirsą. Neatlikus baigiamųjų darbų ir nepadarius trūkstamų investicijų, anksčiau investuoti pinigai „nedirbs“ ir neatsipirks.

Anot Ministro Pirmininko, Vyriausybė artimiausiu metu aptars strateginius uosto plėtros projektus ir ieškos galimybių užtikrinti nepertraukiamą investicijų srautą, kad tie projektai būtų įgyvendinti iki galo ir uosto krovos kompleksas galėtų sėkmingai dirbti bei duotų investicinę grąžą.

Savo ruožtu KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas tai pat akcentavo, kad pradėti darbai turi būti ir bus pabaigti.

Grįžti į naujienų sąrašą