Sėkmingai investavusi į plėtrą ir inovacijas, „Bega“ imasi pridėtinės vertės didinimo projektų
Praėjusius metus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigė įgyvendinusi reikšmingą dešimties metų investicinę programą, kuria buvo užbaigtas plėtoti moderniausias ir didžiausias Baltijos jūros regione Žemės ūkio produktų krovos kompleksas bei visu pajėgumu pradėtas eksploatuoti vienintelis Klaipėdos uoste cemento terminalas.
Pasak kompanijos valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, nuosekliai vykdytos investicijos leido sudaryti geriausias sąlygas Lietuvos eksportuotojams bei importuotojams, o taip pat tranzitinių krovinių srautų apdorojimui ir tai atspindi veiklos rezultatai.
2019 m. „Begos“ krovos apyvarta augo 25 proc. ir viršijo 5,1 mln. tonų. Ryškiausias augimas fiksuotas būtent žemės ūkio produktų krovos segmente, į kurį pastaruoju metu buvo nukreiptos didžiausios „Begos“ investicijos: pernai apdorotų žemės ūkio produktų krovos apyvarta buvo dvigubai didesnė nei 2018 m. Didžiąją šių krovinių dalį sudarė Lietuvoje išaugintų grūdų eksportas.
„Dar mažiau nei prieš dešimtmetį Klaipėdos uoste labai trūko žemės ūkio produktų krovos pajėgumų ir didžioji dalis Lietuvos eksporto bei importo keliavo per kaimyninius uostus. Tuo metu šalyje pradėjo didėti grūdinių bei kitų kultūrų pasėlių plotai, augti derliai bei eksporto srautai. Todėl vykdydami savo investicinę 2009–2019 metų programą, daugiausiai investicijų nukreipėme būtent į žemės ūkio produktų krovos pajėgumų sukūrimą ir plėtrą“, — sako A. Kuzmarskis.
Iš viso į šią plėtrą „Bega“ investavo per 50 mln. eurų. Kompleksą sudaro 28 įvairaus tipo — silosų ir plokštuminių sandėlių — talpyklos, kurių bendra talpa siekia 400 tūkst. kub. m. Tai leidžia vienu metu uždarose talpyklose sukaupti tiek krovinio, kiek atgabena 100 geležinkelio sąstatų.
Komplekso paslaugomis naudojasi visi pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio produktų eksportuotojai. Be to, „Begos“ terminalas yra ir birios žemės ūkio produkcijos paskirstymo centras, kuriame didelio tonažo laivais iš tolimesnių pasaulio regionų atgabenti produktai – daugiausiai pašarai — perskirstomi į kitą jūrinį ar sausumos transportą ir išsiunčiami gavėjams Rytų Europoje bei Azijoje. Arba priešingai – iš Skandinavijos ar kitų artimesnių uostų mažesniais laivais atplukdomi grūdai bei kita žemės ūkio produkcija yra perkraunama į didelio tonažo laivus siuntimui į kitus žemynus. Taip sukuriama pridėtinė vertė Klaipėdos uostui, mat aplinkiniuose uostuose tokių galimybių, kokios yra sukurtos „Begoje“, nėra.
Anot A. Kuzmarskio, ypatingas dėmesys plėtojant krovos kompleksą skiriamas modernioms aplinkai draugiškoms technologijoms, siekiant, kad augantys krovinių srautai neturėtų poveikio aplinkai. Bendradarbiaujant su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu, iškrovimo stotyse sumontuotos našios oro filtravimo sistemos, uždarose krovinio transportavimo galerijose, kiekviename juostinio transporterio persipylimo taške, sumontuoti galingi filtrai, leidžiantys išvengti dulkių patekimo į aplinką. Taip pat ir minėtame Cemento terminale krova vyksta tik uždaru būdu, vamzdynais, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka.
Manevriniams geležinkelio darbams jau nuo 2016 metų naudojami elektriniai robotai-lokomotyvai, sukurti ir gaminami kompanijos „Bega“ inovacijų diegimo komandos specialistų. Šių įrenginių dėka geležinkelio vagonų iškrovimo proceso metu į aplinką nėra išmetami jokie teršalai.
Praėjusių metų pabaigoje „Bega“ įsigijo ir naujos kartos visiškai „žalią“ elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gamina elektros energiją bei atiduoda ją į tinklą. Šis kompanijos „Konecranes“ mobilusis uosto kranas „Gottwald“ yra vienas galingiausių iš tokio tipo kranų Klaipėdos uoste, jo keliamoji galia siekia 125 t, kranas yra aprūpintas sertifikuota krovinio svėrimo sistema, kitomis moderniomis funkcijomis, užtikrinančiomis saugų, efektyvų bei ekologiškai tvarų uosto terminalo darbą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu baigia rekonstruoti ir antrąjį šių metų ketvirtį perduos „Begai“ eksploatuoti 67-68 krantines, kurios suprojektuotos ir pastatytos perspektyviniam 16,5 metro gyliui bei yra orientuotos į naujos kartos Klaipėdos jūrų uosto paslaugas, aptarnaujant „Baltmax“ tipo – didžiausius, į Baltijos jūrą galinčius įplaukti — laivus.
Pasak A. Kuzmarskio, iš esmės baigusi stambius plėtros projektus uosto teritorijoje, kompanija „Bega“ ateinantiems 5-10 metų yra numačiusi projektus įsigytose rezervinėse uosto, pramoninėse teritorijose, skirtose plėtoti papildomas pridėtinės vertės paslaugas, logistinę, distribucinę ar gamybinę veiklą.