Bus ieškoma galimybių uoste įdiegti žaliuoju vandeniliu varomą techniką
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė bendradarbiauti siekiant klimato kaitos mažinimo. Susitarimas numato žaliojo vandenilio panaudojimą.
„Uostai šiandien aktyviai koncentruojasi į energijos transformaciją. Klaipėdos uostas, siekdamas būti modernus, lygiuojasi į pažangiausių, didžiųjų uostų pavyzdžius ir įsiveda naujas degalų rūšis. Netrukus turėsime uoste žaliąjį vandenilį, kuris, neabejojame, didins uosto patrauklumą. Pirmiausia, vandenilį numatome realizuoti uosto reikmėms, statome Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivą, kuris bus varomas ir vandeniliu. Europoje turime daug pavyzdžių, kur autobusai miesto gatvėmis rieda varomi vandeniliu“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. - Šiandien su uosto krovos įmone sutarėme dirbti kartu plėtojant ir įgyvendinant sprendimus, susijusius su žaliojo vandenilio panaudojimu. Tad uosto viduje dirbanti technika naudos šią „žaliojo“ kuro rūšį“.
Uosto direkcija nuo 2026 metų ketina pradėti gaminti žaliąjį vandenilį ir juo užpildyti technologinius įrenginius, transporto priemones.
Uosto direkcijos su uosto krovos įmone pasirašytas memorandumo tikslas - įgyvendinti Europos žaliosios krypties iniciatyvas, darniai plėtoti tvarų Klaipėdos uostą, mažinti anglies dvideginio emisijas bei diegti nulinio išmetimo kuro technologijas. Taip pat siekiama sujungti išteklius ir žinias bei kartu sukurti žaliojo vandenilio panaudojimo vertės grandinę.
„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ jau nuo 2016 metų įgyvendina esminius pokyčius atskirose krovinių transportavimo grandyse. Esame konvertavę daugiau nei pusę savo geležinkelio lokomotyvų parko iš dyzelinių šilumvežių į elektrinius robotizuotus įrenginius ir didžiąją dalį geležinkelio manevrų savo terminaluose atliekame be emisijų į aplinką, - sako kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. – Esame išanalizavę ir matome galimybes panašiu būdu pasigaminti ir vandeniliu varomo lokomotyvo prototipą, be to, tie patys principai, kuriuos jau esame išbandę, yra tinkami žaliojo kuro rūšims pritaikant ir kitą uosto techniką. Žinoma, ekonomiškai tai gana sudėtingi projektai, todėl nuolat akcentuojame, kad, siekiant ryškesnio norint proveržio žaliojo kurso srityje, būtina atitinkama valstybės skatinimo politika.“
Kaip jau skelbta, Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu, naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – 3 MW.
Žaliojo vandenilio projektai, apimantys gamybos plėtrą ir pildymo punktų įrengimą, įgyvendinami pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis. ES skiraimos lėšos siekia 6,3 mln. Eur.