Kuria patys, nes pirkti nepakanka: uosto kompanijoje gimsta unikalios technologijos

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigia kurti dar vieną technologinį sprendimą – autonominį elektrinį lokomotyvą, varomą Lietuvoje pagamintu elektros varikliu ir naudojantį vietines ličio baterijas. Tačiau kartu šis projektas atskleidžia ir struktūrines privačių uosto operatorių konkurencingumo problemas: Lietuvoje uosto inovacijos vis dar vystomos beveik vien privataus kapitalo lėšomis ir rizika, kai tuo metu konkurentai regione aktyviai naudojasi valstybės ir ES parama.

Šiemet sukanka jau dešimt metų, kai kompanija „Bega“ pradėjo savo geležinkelio lokomotyvų elektrifikaciją, ir šią vasarą ant bėgių bus pastatytas jau šeštasis visiškai autonominis elektrinis lokomotyvas, neturintis analogų nei Baltijos jūros regiono uostuose, nei geležinkelių sektoriuje.

„Nesame transporto gamybos įmonė, mūsų veikla yra krovinių perkrovimas iš sausumos transporto į laivus ir atvirkščiai, tad pagrindinis dėmesys nukreiptas būtent į tai, tačiau kartu, siekdami išlikti konkurencingi ir draugiški aplinkai, nuolat tobuliname krovos technologijas bei techniką. Nenorime visko tik nusipirkti rinkoje, todėl labai daug ką kuriame, gaminame ir diegiame patys. Vienas iš tokių pavyzdžių – mūsų geležinkelio robotai, kurie jau tapo tam tikra kompanijos „Bega“ vizitine kortele“, – sako įmonės generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Anot jo, geležinkelio lokomotyvų elektrifikacija ir robotizacija vyksta žiedinės ekonomikos principu, t.y.  konvertuojant atitarnavusius senuosius dyzelinius lokomotyvus. Visi projektavimo, montavimo darbai yra atliekami kompanijos „Bega“ specialistų – inžinierių, automatikų ir kitų. Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus L. Rimkaus, tai leidžia  sudaryti sąlygas jauniems profesionalams realizuoti savo gebėjimus: „PMatome, kad įmonėje sudaromos galimybės kurti vilioja jaunus specialistus. Jie jaučia, kad esame ne tik paprasti paslaugos atlikėjai, bet kartu kuriame pridėtinę vertę.“

Ekonominis ir ekologinis efektas

Iki šiol tokiu būdu kompanija „Bega“ yra sukūrusi ir pagaminusi keturis „plug-in“ technologijos lokomotyvus ir vieną autonominio, įkraunamomis baterijomis varomo lokomotyvo prototipą, kuris, beje, sėkmingai dirba ir kasdienėje kompanijos veikloje atlieka vagonų manevravimo funkcijas.

Kuriant šį prototipą, buvo pasitelktos pakartotinio naudojimo komplektuojančiosios dalys, tačiau gaminant naujausią elektrinį lokomotyvą, sudaryta sutartis su didelę patirtį elektrifikuojant autotransportą įvairiose pasaulio vietose turinčia Lietuvos įmone „Elinta Motors“, kuri kompanijos „Bega“ projektui tiekia elektros variklį, baterijas bei kai kuriuos valdymo elementus.

„Konvertuodami TGM-40 tipo lokomotyvą, paliekame jo konstruktyvą, važiuoklę, stabdžių sistemas, o vietoje vidaus degimo variklio montuojame 160 kW galingumo elektrinį. Kadangi lokomotyvui nereikia greičio, visą „magiją“ atliks reduktorius, kuris variklio galią padidins 32 kartus, todėl šis lokomotyvas galės be vargo traukti 20 pilnai pakrautų vagonų, t.y. apie 2000 tonų. To mums visiškai pakanka manevrams vagonų iškrovimo ar pakrovimo stotyse“, – savo ir kolegų kūrinį pristato kompanijos „Bega“ Automatikos tarnybos vadovas Paulius Voveraitis.

Pasak jo, į lokomotyvą bus sumontuotos dvi ličio baterijos po 42 kWh, planuojamas jų įkrovimo laikas – iki 3 valandų, o darbo stumdant pakraunamus ar iškaunamus vagonus terminaluose trukmė – apie 24 valandos ir daugiau, juolab kad apie 50-60 proc. energijos bus regeneruojama lokomotyvui stabdant ar mažinant greitį.

Kitaip nei tradiciniams lokomotyvams, elektriniams „Begos“ geležinkelio robotams nereikia mašinisto, juos nuotolinio valdymo pultais valdo specialiai apmokyti dokininkai, dalyvaujantys vagonų krovos procesuose. O esminis akcentas yra tas, kad elektriniai lokomotyvai negeneruoja jokių emisijų į aplinką ir energiją naudoja tik vagonų patraukimo metu. Tokiu būdu pasiekiamas tiek ekonominis, tiek ekologinis efektas.

ES fondų lėšos – neprieinamos

Kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus L. Rimkaus teigimu, planuojant pastarąjį lokomotyvo konversijos projektą, be kita ko, buvo svarstoma pritaikyti jį darbui ir naudojant žaliąjį vandenilį, juolab kad Klaipėdos uoste yra suplanuota tokio kuro gamyba.

„Natūralu, kad, turėdami sukauptą kompetenciją elektrifikacijos srityje, pirmiausia nuosekliai vystome ir plečiame jau išbandytus technologinius sprendimus. Tuo tarpu naujos kartos, tokios kaip vandenilio technologijos, reikalauja gerokai didesnių investicijų ir platesnių vystymo prielaidų. Tokie projektai yra brangūs ir ne taip greitai atsiperkantys, todėl verslui reikalingas paskatinimas ar pagalba, kad imtųsi jų įgyvendinimo. Deja, nacionaliniu lygmeniu tokio palaikymo nėra, nes uosto kompanijos, formaliai kaip didelės paslaugų įmonės, kitaip nei gamybininkai, yra nustumtos į paraštes kalbant apie galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos fondų ar valstybės investicijomis. O vykdyti apsimestinius sandorius, kai gamini ar perki vienos paskirties įrenginį, o dokumentuose rašai visai kitą paskirtį, mes nei norime, nei galime, nors tokių jau įvykusių atvejų savo konkurencinėje aplinkoje žinome. Daug kartų apie tai esame kalbėję ir siūlę pakeisti tokią valstybės nuostatą, juolab kad kaimyninėse šalyse uosto operatoriams ES fondų lėšos yra prieinamos. Tai iškreipia konkurenciją ir stabdo spartesnę technologinę pažangą Lietuvos jūrinėje industrijoje“, – pažymi kompanijos „Bega“ vadovas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas L. Rimkus, pabrėždamas, kad, esant palankioms sąlygoms, ir naujausias „Begos“ elektrinis robotizuotas lokomotyvas gali būti pritaikytas darbui su alternatyviomis kuro rūšimis.  

VZ.LT